RŪTA ŽALIOJI: apie abortų draudimą ir jo pasekmes

Žalioji rūta (Ruta graveolens) laikoma pavojinga nėščioms moterims, nes stimuliuoja gimdos susitraukimus ir gali sukelti persileidimą. Rūtos įvaizdį lietuvių liaudies dainose esame įpratę interpretuoti kaip skaistybės simbolį, bet šis augalas turėjo visai kitą reikšmę. Rūtų antpilai vartoti kaip priemonė abortui.

Moterų istorijos (II). Lenkija. Kai abortai uždrausti

Kai šalis valdoma tų, kurie gali sau leisti turėti vaikų

Annos istorija

Man sunku pasakoti šią istoriją. Stengiuosi negalvoti apie tai, nes kitaip vėl negalėsiu užmigti naktimis.

Šią istoriją jau pasakojau Lidiai Ostaowskai, žurnalistei iš Wyborcza Gazette, ir ji buvo išspausdinta 2004 m. kovo 9 d., pavadinta ,,Daktarų baimė“.

Man yra 28 metai. Aš norėjau nutraukti nėštumą dėl sveikatos problemų. Turiu sunkų venų nepakankamumą. Nėštumas dar pablogintų kraujagyslių sistemos būklę. Kitas nėštumas ir gimdymas reikštų venų operaciją ir reabilitaciją, kuri turėtų trukti mažiausiai kelis mėnesius. Aš auginu viena pati tris mažus vaikus.

Man jau buvo atlikta viena operacija, tačiau liga toliau progresuoja su kiekvienu nėštumu. Dabar mano kairioji koja yra ištinusi ir violetinės spalvos iki pat kirkšnies, pėda netelpa į batą. Mano dešiniojoje kojoje yra sustorėjimai po oda ir išsiplėtusios venos. Man sunku stovėti ir vaikščioti. Nėštumo metu negalėjau naudoti nuskausminamųjų. Dėl savo ligos negaliu naudoti spiralės ir hormoninių kontraceptinių tablečių. Po paskutinio gimdymo prašiau, kad man būtų atlikta sterilizacija, tačiau man buvo pasakyta, jog ši procedūra yra nelegali Lenkijoje. Taigi vienintelė kontraceptinė priemonė, kurią aš galiu naudoti – tai prezervatyvai. Tačiau prezervatyvas plyšo.

Aš nenorėjau gimdyti. Iš alimentų fondo gaunu 250 zlotų (62 eurus) už kiekvieną vaiką per mėnesį. Aš sergu, mano berniukai turi astmą, negaliu leisti sau pirkti vaistus ir inhaliatorius, neturiu pinigų nešioti specialių kelnių venų plėtimosi prevencijai, nes jos kainuoja 200 zlotų (50 eurų). Taigi apmokėjus sąskaitas nebelieka pinigų tokioms išlaidoms.

Nusprendžiau darytis abortą dėl sveikatos. Po venų operacijos man liepta gulėti lovoje. Tuo metu man truputį padėdavo mano vyras, tačiau, kai jisai sužinojo, kad vėl laukiuosi, dingo. Aš iki šiol nežinau, kur jis yra. Kai pagimdysiu, mano kojų būklė bus baisi. Ligoninė, reabilitacija… Ir teismas atims iš manęs vaikus.

Aš maniau (kaip ir daugelis lenkų mano), kad abortai visiškai nelegalūs Lenkijoje ir kad dėl to moterys net gali patekti į kalėjimą. Todėl pasirinkau privačią kliniką, o ne valstybinę. Ten abortas kainuoja 2500 zlotų (625 eurus). Paklausiau, ar galėčiau mokėti dalimis, tačiau ginekologas nesutiko. Bandžiau gauti paskolą banke, tačiau man nepavyko. Kitame banke gavau 300 zlotų.

Laikas bėgo. Sausio mėnesį, draugei parekomendavus, susisiekiau su Moterų ir šeimos planavimo federacija. Tuomet išgirdau, jog abortas yra legalus, jeigu gresia pavojus moters sveikatai. Jie patarė gauti pažymą apie mano venų būklę iš klinikos, kurioje gydžiausi. Diagnozė buvo tokia: ,,Pacientei gresia komplikacijos dėl kraujo krešulių. Trombozės atveju pacientės gyvybei gresia pavojus (ji jau dabar yra rizikos grupėj).“ Gydytojas pabrėžė, kad su kiekvienu nėštumu mano sveikata blogėja.

Jis nepaminėjo, kad aš esu nėščia, nes to nežinojo: buvau per daug išsigandusi, kad jam tai pasakyčiau. Šį dokumentą pristačiau rajono ligoninėj ir paprašiau man atlikti abortą. Tačiau gydytojui tai nepasirodė svarbu ir jis paklausė, ar tik aš nejuokauju. Nežinojau, ką daryti. Nusižudyti? Tačiau to negalėjau padaryti dėl savo sūnų. Pati užaugau vaikų namuose.

Kai grįžau namo, tiesiog įšvirkščiau langų ploviklio skysčio sau į gimdą. Vėmiau ir nualpau. Kadangi bijojau būti nubausta, nekviečiau greitosios. Deja, persileidimas neįvyko. Matyt, buvo per prastas ir per pigus skystis. Man labai gaila, kad negalėjau sau leisti Domestos. Vienas iš jo ingredientų yra chlorinas, kuris labiau graužia.

Federacija man padėjo išsikovoti paslaugas, kurios man priklauso. Nuėjau pas savo venų gydytoją dar kartą, šįkart jau su žurnaliste Lidia Ostaowska³ iš laikraščio Wyborcza Gazette, tačiau į gydytojo kabinetą įėjau viena. Paprašiau gydytojo pridėti dar vieną sakinį prie mano diagnozės: ,,Nėštumas kelia riziką pacientės sveikatai.“

Kabinetą palikau verkdama, nes jis nesutiko parašyti to sakinio. Jis bijojo patekti į kalėjimą. Lidia Ostaolwska kalbėjosi su juo vėliau. Jis jai paaiškino, jog venų išsiplėtimas pats savaime negresia gyvybei, tačiau tokia galimybė atsirastų, jei būtų trombozės komplikacijų. Tačiau jis nežinojo, ar bus trombozė. Taip pat jis paminėjo, jog yra daug moterų, turinčių šią problemą ir medicina joms gali padėti. Gydytojas paminėjo, jog ir dėl aborto gali būti krešulių, o tuomet teismas paklaustų: kas davė sutikimą abortui?

Federacija pristatė mano atvejį prof. Stanislawui Radowicki, nacionaliniam konsultantui ginekologijos bei akušerijos klausimais. Profesorius pasakė, kad netgi trombozė nėra pakankama priežastis abortui. Profesorius taip pat suabejojo kraujagyslių chirurgų nuomone, nes teigė, jog nieko nenusimano apie nėštumą.

Du mėnesius aš bandžiau gauti leidimą legaliam abortui, tačiau nieko nepasiekiau.

Federacija man suorganizavo vizitą į ginekologijos kabinetą ligoninėje, kurioje po kelių mėnesių turėjau gimdyti. Tenai man buvo patarta po gimdymo atiduoti vaiką įvaikininti.

Niekas nežinojo, jog kartą jau buvau tai padariusi ir po to turėjau gydytis psichiatrinėje ligoninėje. Aš iki šiol išgyvenu skausmą dėl tos mergaitės, nors jau praėjo keleri metai.

Daugiau nebebandžiau nutraukti nėštumo pati. Bijojau numirti ir palikti savo sūnus našlaičius. Ir net jeigu būčiau išgyvenusi, aš visą laiką jausčiau kaltę, nes tas vaikelis jau būtų buvęs mano kūne 5 mėnesius.

Sutikau atiduoti vaiką įvaikinti su dviem sąlygom: gimdysiu su Cezario pjūviu, nematysiu to kūdikio ir kad man bus atlikta sterilizacija, net jei tai nelegalu. Maldavau skyriaus vadovo tai padaryti. Jis sutiko ir liepė mano gydytojui tai padaryti.

Cezario pjūvio metu dalyvavo ir dvi seselės. Viena mane ramino, o kita bandė įtikinti, kad neatiduočiau kūdikio įvaikinti. Ji sakė, jeigu aš turiu tris vaikus ir išgyvenau, išgyvensiu ir su ketvirtuoju. Jaučiausi lyg spąstuose. Galvojau apie savo kiaušintakius.

Grįžau namo viena. Jaučiau tiktai vieną dalyką: labai ilgėjausi kažko, o to kažko nebebuvo.

Kai matydavau mamas su vaikais, tai mane labai paveikdavo. Verkdavau, nes tik mamos, kurios yra blogos, neverkia ir negalvoja.

Nenorėjau atiduoti vaikelio, bet turėjau tai padaryti. Dar turėjau šešias savaites apmąstymams. Pasirašiau, nes supratau, jog nebegalėčiau išsiversti su dar vienu vaiku.

Mano sveikata pablogėjo. Vyriausiasis sūnus suprato mano nėštumą ir dabar klausinėja apie kūdikį. Pasakiau, kad jis dabar pas tetą.

Jaučiuosi blogai, nes tai padariau prieš savo valią. Daktarai mane privertė tai padaryti. Po Cezario pjūvio gydytojai nebenorėjo su manimi kalbėti. Pyko ant manęs ir aš bijojau paklausti, ar jie man atliko sterilizaciją. Net dabar to nežinau.

Tikėjau Federacija, jog jie padės man kovoti už savo teises. Tikėjau Wyborcza Gazette. Galiausiai supratau, kad niekas man negalėjo padėti ir nepadės. Lenkijoje taip jau yra, kad vadovauja tie, kurie gali leisti sau turėti vaikų. Jie nori, kad Lenkija didėtų kitų sąskaita. Motinos turėtų gimdyti ir auginti vaikus, o jeigu jos negali to daryti, kad atiduotų vaikus. Jie visiškai negalvoja, ką tai reiškia.

Pasitikėti gydytojais. Kasios istorija

Šią istoriją parengė Monika Tajak, remdamasi spaudos pranešimais ir pokalbiais su Kasios tėvais.

Kasia buvo gyvybinga 20 metų mergina. Jauna žmona ir 11 mėn. dukters motina.

Ketino pabaigti vidurinę mokyklą, turėjo ateities planų. Daugiau ji jų nebeturi…

Kasia buvo pasiruošusi gyventi. Maža ji išgyveno po labai sunkios automobilio avarijos. Ji turėjo ištverti keletą operacijų, kad būtų išgydyti pažeisti jos vidiniai organai ir dubuo. Kaip pasekmė, jos šlaunyje, pilve ir dubenyje buvo įsukti varžtai ir jau tada  pasakyta, kad mergina niekada negalės turėti vaikų.

Tačiau meilė nugalėjo šitas kliūtis ir jos sveikas vaikelis gimė po Cezario pjūvio 2000 m.balandį. Gimdymas buvo sunkus ir Kasia paskui turėjo ilgą reabilitaciją. Gydytojai įspėjo, jog esant tokiai jos būklei, kitą vaikelį ji galės turėti tik po kelerių metų.

Kitas nėštumas

Kasia rūpinosi savo sveikata ir reguliariai lankydavosi pas ginekologą. Maitino dukrelę krūtimi. Po gimdymo praėjus keliems mėnesiams Kasia vieną kartą turėjo mėnesines, tačiau gydytoja patikino, kad ji neturi jaudintis, jog pastos. Ji pasitikėjo savo gydytoja. Gruodžio mėnesį ginekologė diagnozavo gimdos kaklelio eroziją ir pradėjo gydymą lazeriu. Ji paskyrė kitą vizitą po mėnesio ir tuomet ketino Kasiai įdėti spiralę. Kasios motina mano, kad gydytoja nedėjo pastangų apsaugoti jos dukterį nuo kito nėštumo. Sausio mėnesį gydytoja pastebėjo negimdinį nėštumą ir paskyrė patikrinimą ultragarsu.

2001 m. vasario 26 d., ultragarsas parodė 4 mėn. nėštumą (15-16 savaičių). Tai reiškia, jog ginekologė, kuria Kasia pasitikėjo, nepastebėjo nėštumo. Be to, ji dar gydė gimdos kaklelio eroziją lazeriu, kai Kasia buvo antrą mėnesį nėščia. Gydytoja manė, kad Kasia negali pastoti, nes maitina krūtimi, todėl neatliko patikrinimo.

Kasia negrįžo pas savo gydytoją, nes bijojo pasekmių kūdikiui po gydymo lazeriu, taip pat prisiminė gydytojų įspėjimus po dukters gimimo. Mergina pradėjo ieškotis kito gydytojo per skelbimus. Ji nepasakė tėvams ultragarso rezultatų, nes nenorėjo jų jaudinti. Taip pat nepasakė, jog ketino pasidaryti abortą privačioje klinikoje. Kasia pati norėjo išspręsti savo problemas.

Abortas

Kasia rado skelbimų apie abotrų darymą nelegaliai, tačiau jai nenorėjo padaryti, nes tai jau buvo vėlesnioji nėštumo stadija (16-17 savaitė). Galų gale, Kasia surado gydytoją, kuriam nei jos sveikata, nei vėlesnioji nėštumo stadija nebuvo kliūtis. Procedūra buvo numatyta kovo 3 d., šeštadienio naktį. Kasia nuėjo pas gydytoją kartu su savo vyru ir mažąją dukra (dėl šios prežasties jos vyras buvo vėliau kaltinamas, kad padėjo Kasiai darytis abortą ir gali būti nuteistas trejus metus kalėti, tačiau jis gali tikėtis palengvinimo, nes susisiekė su policija). Apie šią procedūrą jie nieko nesakė šeimai. Kasia pasiėmė visą savo ligos istoriją ir ultragarso rezultatus. Jie sumokėjo 4500 zlotų (1125 eurų) iš anksto. Po dviejų valandų, kai gydytojas jau buvo atlikęs procedūrą be anesteziologo, informavo Kasios vyrą, kad dėl tam tikrų komplikacijų Kasią reikia vežti į ligoninę.  Nepasakė jam jokių detalių. Kasios vyras neturėjo jokių galimybių pašnekėti su žmona ir jam nebuvo pranešta, jog Kasios būklė kritinė. Jis nežinojo, jog už 500 metrų nuo gydytojo namų buvo greitoji, todėl nenustebo, kai gydytojas norėjo nuvežti jo žmoną į ligoninę, kuri yra už 20 kilometrų. Jis taip pat nežinojo (kaip vėliau buvo pranešta liudytojų), jog jo žmona, kraujuojanti ir susukta į paklodę, buvo vežama mažytėje senoje mašinoje. Kasios vyras nuvežė dukrą seneliams ir pasakė, kad Kasia nuvežta į ligoninę, nes nualpo. Jis grįžo pas žmoną, o tėvai apie savo dukters būklę sužinojo paskambinę į ligoninę.

Apie vidurnaktį tėvams paskambino iš ligoninės, kad jų dukters būklė yra kritinė. Apie 1 valandą nakties Kasios tėvai pasiekė ligoninę. Jie nežinojo, kad jų dukra jau mirusi. Niekas iš ligoninės personalo nesuteikė informacijos. Galiausiai anestiazologas pasakė Kasios motinai, jog jau nieko jų dukteriai nebebuvo galima padaryti. Pastangos ją atgaivinti buvo bevaisės. Ji mirė 00.45 min.

Nepaisant šoko, Kasios tėvai bandė išsiaškinti, kas atsitiko. Niekas jiems nieko nesakė. Žento ligininėje nebuvo. Šiek tiek vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie buvo gavę informaciją iš ligoninės. Jie išsiaškino, jog rūbai, su kuriais atvyko Kasia, buvo supakuoti ir atiduoti Kasios vyrui.

Per skrodimą paaiškėjo, kad  gimda pradurta, plonoji žarna pažeista ir kad mergina stipriai nukraujavusi. Kasios motina per pokalbį su gydytoju, kuris atliko abortą, jo vis nenustojo klaususi, kaip gydytojas, kuris turėtų kiekvienu pacientu profesionaliai rūpintis, galėjo padaryti tokių klaidų. Gydytojas teisinosi, jog jis tik bandė padėti sutrikusiai Kasiai. Aišku, pagalba buvo ne už dyką, o už 4500 zlotų.

Nežinotume, kaip šis atvejis pasibaigęs, jeigu ne policijos pareigūnas, kuris patarė paviešinti šį atvejį žiniasklaidoje. Ši istorija transliuota televizijoje ir detaliai išnagrinėta savaitraštyje moterims Przyjaciólka ir dienraštyje Super Express. Tėvai padavė gydytoją į teismą. Jie nėra suinteresuoti pinigine kompensacija, tik žmogiškuoju teisingumu. Gydytojas buvo suimtas ir kalintas 9 mėnesius. Jis gali būti nuteistas 10 metų nelaisvės dėl aborto atlikimo ir pacientės mirties.

Contemporary Women‘s Hell. Polish Women‘s stories. Polish federation for Women and Family Planning, 2005. Iš anglų kalbos vertė R. Ruolytė

Šaltinis: http://www.nkmi.lt/index.php/pageid/586/articlepage/0/articleid/52

Advertisements

One comment on “Moterų istorijos (II). Lenkija. Kai abortai uždrausti

  1. Eric Wilson Almeida
    June 6, 2016

    Ar jums bet kuriuo iš šių problemų,
    Jūs norite, kad jūsų ex atgal. Jums reikia skatinti savo biure, norite moterys / vyrai paleisti po jumis, jūs norite vaikui. norite būti turtingas, norite, kad jūsų vyras / žmona bus tavo amžinai norite nutraukti savo skyrybas. Norite išsiskirti savo vyrą. Jūs norite, kad jūsų norai bus suteikta. Nėštumas rašybos pastoti kūdikio garantija jums laimėti teismo bylų Stop savo santuoką arba santykius nuo sudužimo atskirai.
    Kontaktinė Pranašas Figueiredo elektroniniu paštu: prophetfigueiredo@gmail.com

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

Information

This entry was posted on January 9, 2014 by in Mūsų balsai.
%d bloggers like this: