RŪTA ŽALIOJI: apie abortų draudimą ir jo pasekmes

Žalioji rūta (Ruta graveolens) laikoma pavojinga nėščioms moterims, nes stimuliuoja gimdos susitraukimus ir gali sukelti persileidimą. Rūtos įvaizdį lietuvių liaudies dainose esame įpratę interpretuoti kaip skaistybės simbolį, bet šis augalas turėjo visai kitą reikšmę. Rūtų antpilai vartoti kaip priemonė abortui.

Abortų draudimas – smurtas, pridengtas didinga retorika?

Rugilė Audenienė, http://www.alfa.lt

Seime svarstomo projekto dėl abortų draudimo nauda kelia rimtų abejonių medikams, mokslininkams, moterų teisių ir demokratinės visuomenės puoselėtojams. Kol politikai įstatymais nori įtvirtinti savo moralinį kodeksą, gydytojai, į kuriuos kreipiasi nėštumą nutraukti norinčios moterys, neskuba jų smerkti ir įspėja, kad taip bus skatinami nelegalūs abortai. Tuo metu moterų teisių gynėjams atrodo, kad abortų kriminalizavimas – sisteminis smurtas, pridengtas didinga retorika.

Gydytojai draudimų veiksmingumu netiki

Nėštumo nutraukimas su papildomomis sąlygomis – tokias pataisas siūlo Gyvybės prenatalinėje fazėje įstatymo projektą paruošusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija, ketinanti gydytojams leisti daryti abortą tik tuo atveju, jei nėštumas gresia jos gyvybei ar sveikatai, arba jei yra pagrįstų įtarimų, kad jis atsirado dėl nusikalstamų veikų. Projekto autoriai tikina, kad taip būtų saugomos negimusių vaikų gyvybės.

Tuo metu dėl nėštumo nutraukimo apsisprendusias arba dvejojančias moteris matantys gydytojai draudimų veiksmingumu netiki. Geriau gyvybę saugoti padeda jų patarimai, rekomendacijos pasikalbėti su psichologu.

„Galiu pasakyti, kad abortas yra visų pirma šeimos nelaimė, – sakė Vilniaus gimdymo namų direktorė docentė Kornelija Mačiulienė. – Antra vertus, buvo daug draudimų kitose šalyse, tai visų pirma skatina abortų turizmą, nelegalių abortų darymą, ir tuo dažniausiai užsiima ne gydytojai ir ne medicinos personalas, o eilinės moterys, kurios ką nors supranta apie nėštumą“.

Gydytoja prisiminė, kad, besiruošiant gimdymo namų 60-mečiui, personalas pasirausė archyvuose ir, be kitų įdomių duomenų, aptiko, kad 1953 metais užfiksuotos keturios mirtys dėl kriminalinių abortų. Kitoms kelioms moterims tokie abortai sukėlė komplikacijų.

„Draudimu nieko gero nepasieksime. Abortai yra ir moterų, ir vyrų problema, todėl reikėtų visas jėgas skirti pirmiausia lytiniam švietimui, aiškinimui, kaip planuoti šeimą, nėštumą, kad neatsitiktų taip, kad reikėtų darytis abortą. Reikia imtis priemonių, kad tokios švietimo pamokos būtų finansuojamos, nes, jei analizuojame, matyti, kad šiais laikais nėštumą nutraukti nusprendžia mažiausiai apsišvietusios, išsilavinusios moterys – taip, deja, yra“, – savo patirtimi pasidalijo gydytoja.

Statistika: nėštumo nutraukimų mažėja

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bene dažniausiai abortai nuo 2001 metų iki 2011 metų buvo atliekami 25–29 metų amžiaus moterims. Tačiau įdomu tai, kad nuo 4968 abortų 2001 metais šis skaičius sumažėjo perpus, gerokai mažiau dirbtinių nėštumo nutraukimų užfiksuota jau nuo 2008 metų. Antroje vietoje – 30–34 metų amžiaus moterų grupė, joms 2001 metais padaryti 4838 abortai, o 2011 – jau 2388. Kasmet po kelis abortus atliekama ir paauglėms nuo 15 iki 19 metų.

Dažniausiai abortai atliekami moters sprendimu, nors statistika rodo, kad į bendrą abortų skaičių įeina ir nėštumo nutraukimai dėl medicininių indikacijų, savaiminiai persileidimai, negimdiniai nėštumai. Pavyzdžiui, 25–29 metų amžiaus moterų grupėje 2001 metais būta 1357 savaiminių persileidimų, 2011 metais jų užfiksuota 686.

Pastaraisiais metais padaugėjo abortų, atliekamų dėl medicininių indikacijų: nuo 29 nėštumo nutraukimų 2001 metais 25–29 metų amžiaus moterų grupėje iki 50 abortų 2011 metais toje pačioje grupėje.

„Kai moteris pas mus ateina nėštumo nutraukimui, pagal medikų etikos kodeksą mes jos negalime spausti, sakyti, kad negalime to daryti, jei ji yra apsisprendusi. Tačiau jei moteris nors kiek dvejoja, iš karto siunčiame ją savo prenataliniam psichologui. Kartais jis atkalba, ir moteris pagimdo, bet būna ir taip, kad pasako, jog viskas jau sutarta šeimoje, ir gydytojai negali aiškinti, kad tai – nuodėmė“, – pasakojo K. Mačiulienė, pridūrusi, kad abortų draudimas – politinis, o ne pasitarus su medikais priimamas sprendimas.

Gydytoja pastebėjo, kad moterys Lietuvoje nesidaro itin daug abortų.

Gyvybės saugotojai kuria sisteminį smurtą?

„Bet koks kišimasis į moters galimybę apsispręsti, kaip pasielgti su savo kūnu, jau yra grubus teisių pažeidimas. Istoriškai žiūrint, mes puikiai matome, kaip kai kuriose visuomenėse, linkusiose į totalitarizmą, pirmiausia, kas daroma, tai varžoma žmogaus seksualinė elgsena. Ankstesnėse visuomenėse niekas moterų neklausdavo, kai padarydavo jas nėščiomis, dabar nenori atsiklausti, ką jos mano apie abortus.

Karo konfliktų atveju moteris žagindavo, norėdami laikyti įbaugintas. Kai tu negali kontroliuoti net savo kūno, apie kokias žmogaus laisves galima kalbėti? Ir kai yra manipuliuojama retorika, kad atseit rūpinamasi gyvybe – juk gyvename Europos Sąjungoje, XXI amžiuje, ir turime stengtis ne šiaip sau išsaugoti gyvybę, bet ir suteikti jai kokybišką gyvenimą. Va kur turėtų būti tikslas. Juk mes suvokiame, kad abortai tikrai nėra siekiamybė ar šeimos planavimo priemonė, tai kraštutinis pasirinkimas, bet yra masė dalykų, kurie iki jo gali privesti: mažai švietimo, brangi kontracepcija, socialiai pažeidžiamos moterys, paaugliai jos negali įsigyti. Mes žinome, kad paaugliai anksti pradeda lytinį gyvenimą, bet apsimetame, kad tai nevyksta, nors reikia juos mokyti, kaip gyventi saugų lytinį gyvenimą, kaip ruoštis šeimai, kaip planuoti gyvybę – nuo to reikia pradėti“, – draudimų paradoksus įrodinėjo socialinių mokslų daktarė, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.

Abortų draudimo šalininkai dar neseniai kalbėjo, kad toks žingsnis paskatintų lietuves gimdyti daugiau vaikų – vis dėlto šis argumentas nebenaudojamas, nes neatlaikė mokslininkų kritikos. Pasak M. Jankauskaitės, nei abortus draudžiančioje Maltoje, nei Lenkijoje demografinė situacija dėl to nepagerėjo.

„Apmaudu, kad kuriame atvirą, demokratišką visuomenę, bet pačiais grubiausiais būdais bandome kontroliuoti moterų kūnus, tarytum jos nebūtų jų savininkės. Apie vyrų kūnus mes taip nedrįstame šnekėti. Niekas nepasiūlo įstatymo, kad jeigu vyrukas turi vaikų ir jų neprižiūri, jam derėtų atlikti vazektomiją ar kaip nors panašiai kontroliuoti – tai jau būtų grubus kišimasis į vyro reprodukcinę sveikatą.

O moterį galima apkaltinti, kad pastojo, kad viena nusprendė auginti vaiką – visiškai šizofreninė situacija, nors iš tiesų problemą būtų galima išspręsti visiškai paprastai, civilizuotai, nepažeidžiant moterų teisių.

Tai sisteminis smurtas – tu esi priversta gimdyti, nors to nenori. Bet mes tai įvelkame į retoriką, atseit reikia saugoti gyvybę, bet ją juk reikia ir užauginti, pamaitinti“, – svarstė M. Jankauskaitė.

Dilema: saugoti gyvybę nepažeidžiant moters teisių

Žmogaus embrionas – jau potencialus žmogus, tačiau jį nešiojanti moteris – esamas žmogus, ir abiejų teisės turi būti ginamos. Tokios pozicijos laikosi daugelis medicinos studentų, būsimų gydytojų, nenorintys tapti gyvybės naikintojais, mokslininkai. Tokį būsimų gydytojų požiūrį mato ir neseniai abortų draudimo ir gyvybės saugojimo temomis su Alfa.lt kalbėjusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros profesorė, universiteto Bioetikos centro vadovė Zita Liubarskienė.

Mokslininkė įsitikinusi, kad, pakėlę rankas ir nubalsavę už abortų draudimą, politikai neišspręs etinių, moralinių ir praktinių problemų. „Ar abortas moraliniu požiūriu yra gėris ar blogis? Turbūt visiems aišku, kad moraliniu požiūriu tai blogis. Bet moteris irgi nėra indas, vazonas, į kurį pasodinamas kūdikis, ir ji turi jį nešioti. Ji turi teisę rinktis. Ypač jeigu tai išprievartavimo, kraujomaišos atvejis, didelių apsigimimų pavojus, grėsmė moters sveikatai ar gyvybei“, – praktines ir moralines problemas svarstė profesorė.

Apsigimimai, pavojus moters sveikatai, išprievartavimai – Z. Liubarskienės manymu, tai turėtų būti nekvestionuojami sprendimai, joks įstatymas neturėtų versti gimdyti. „Tačiau čia ir su žmonių kultūros, žinių lygmeniu susijęs klausimas – visuomenė turi mąstyti, kaip padėti moterims ir merginoms, kad jos galėtų saugiau išnešioti ir gimdyti kūdikius, mokyklose reikia ne tik lytinio švietimo, bet ir mokyti šeimos kūrimo pradmenų.

Būtina vaikus išmokyti, kas yra embrionas, žmogus ir skirtingi jo raidos etapai, perteikti suvokimą, kad vaikas pradedamas dviejų žmonių noru ir turi būti išauginamas jų abiejų. Mokyklose reikėtų platesnio švietimo gyvybės pradėjimo ir saugojimo temomis. Dabar kartais jaunimas galvoja, kad jų problemas gali išspręsti išgerta cheminį abortą sukelianti piliulė“, – aiškino profesorė.

„Labai daug kas priklauso nuo vertybių, kurios dominuoja visuomenėje. Mes atėjome iš visuomenės, kurioje išlikimo vertybės ilgą laiką buvo aktualesnės negu asmens saviraiškos vertybės. Tokioje visuomenėje, kurioje dominuoja išlikimo vertybės, individas turi paklusti valdžiai, turi būti subordinacija, kontrolė.

Abortų draudimo įstatymas rodo, kokiomis vertybėmis vadovaujamasi mūsų visuomenėje. Aišku, retorika įspūdinga, o už jos stovi sovietinis požiūris, kad individą turi kontroliuoti, kišti į rėmus, tikintis, kad jis taip ir elgsis, bet nėra vertinama, kad visuomenei reikia mąstančių, kūrybingų individų, juk gyvename žinių, o ne agrarinės ekonomikos sąlygomis, žmonės turi gebėti patys priimti sprendimus. Mokslininkai sako, kad tik kūrybinės visuomenės pasiruošusios kurti demokratiškus santykius“, – aiškino sociologė M. Jankauskaitė.

Kontroliuoti moters kūną, pasak jos, veržiamasi ne itin demokratiškose visuomenėse, kai tuo metu taip pat elgtis su vyro kūnu nedrįstama.

Šaltinis: http://www.alfa.lt/straipsnis/15138668/#.UvIJM2J_tS4

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

Information

This entry was posted on February 5, 2014 by in Žiniasklaida apie teisę į abortą.
%d bloggers like this: