RŪTA ŽALIOJI: apie abortų draudimą ir jo pasekmes

Žalioji rūta (Ruta graveolens) laikoma pavojinga nėščioms moterims, nes stimuliuoja gimdos susitraukimus ir gali sukelti persileidimą. Rūtos įvaizdį lietuvių liaudies dainose esame įpratę interpretuoti kaip skaistybės simbolį, bet šis augalas turėjo visai kitą reikšmę. Rūtų antpilai vartoti kaip priemonė abortui.

SAM atstovė: teisė į nėštumo nutraukimą yra moters reprodukcinė teisė

Kaip dabartinę teisę į nėštumo nutraukimą ir svarstomąjį abortų draudimo įstatymą vertina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė? Matome, kaip mintis dėsto vienas iš įstatymo pataisos iniciatorių, manipuliuodamas gėrio ir blogio sąvokomis. Kyla klausimas, ką Seime surengtuose klausymuose dėl nėštumo nutraukimo įstatymo pataisos veikė Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas. Juk gyvename sekuliarioje valstybėje?

BNS inf.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Aušrutė Armanavičienė sako, jog teisė nutraukti nėštumą yra moters reprodukcinė teisė.

SAM Asmens sveikatos departamento Šeimos sveikatos skyriaus vedėja tai pažymėjo Seime surengtuose Gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įstatymo projekto klausymuose.

„Mes sakome, kad nėštumo nutraukimas yra nepriimtinas, bet teisė į nėštumo nutraukimą yra viena iš moters reprodukcinių teisių, ji yra glaudžiai susijusi su teise į asmens neliečiamumą, todėl esant šiai kolizijai mes konstatuojame, kad tai yra neišvengiamas blogis. Mes galime teigti, kad ne draudimai gali padėti išgyvendinti abortus, tačiau visų pirma reikia šviesti visuomenę, ypač jaunimą“, – sakė A.Armanavičienė.

Anot jos, ir šiuo metu esama faktorių, kurie riboja abortus – terminas, iki kurio jį leidžiama atlikti, be to, nėštumo nutraukimas moters noru, ne dėl grėsmės sveikatai, yra mokama procedūra.

„Yra tam tikri ribojimai – nėštumo terminas, didelę dalį moterų sustabdo, kad tai yra mokama procedūra, ne kiekviena moteris gali sumokėti per 200 litų, tai taip pat ribojimas nėštumo nutraukimui. Tokių mechanizmų, kuriuos dabar taikome, yra pakankama moteriai pagalvoti“, – sakė SAM atstovė.

Ji pabrėžė, kad SAM taip pat rengiami pakeitimai, jog dėl psichologo konsultacija prieš nėštumo nutraukimą būtų ne rekomenduojama, o privaloma.

„Jei yra tokia moters teisė, tai jokiu būdu nėra prievarta, tai jos teisė pasirinkti, ji gali nutraukti nėštumą, viską apsvarsčiusi, gali ir nenutraukti, ir ši teisė pasirinkti leidžia išvengti kriminalinių abortų. Ne draudimais reikia reguliuoti šitą veiksmą, o tik šviečiant visuomenę“, – sakė A.Armanavičienė.

Tuo metu klausymuose kalbėjęs vienas įstatymo iniciatorių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis sakė matantis, jog diskusijoje dėl abortų tarp priešingų pusių jis jau matantis sąlyčio taškų.

„Nuo diskusijos pradžios pradedame rasti sąlyčio taškų, jau beveik visi esame sutarę, kad nėštumo nutraukimas – blogis“, – sakė Z.Jedinskis.

Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas Zigmas Garalevičius tvirtino, kad negimusio kūdikio negalima laikyti moters kūno dalimi.

„Žmogaus prigimtis nurodo į negimusio kūdikio potencialą užaugti pilnaverčiu žmogumi, jei tam nebus sudarytos jokios kliūtys. Biologine prasme negimęs kūdikis turi galimybę būti žmogumi. Pažymėtina, kad biologiniu požiūriu negalima laikyti kūdikio moters kūno dalimi. Mes dažnai girdime, kad tai moters kūno dalis, tačiau žmogaus embrionas yra atskira biologinė sistema, genetiškai skiriasi nuo abiejų savo tėvų, turi visą genetinę informaciją, būtiną vystytis iki suaugusio žmogaus“, – sakė Z.Garalevičius.

Seimas po pateikimo yra pritaręs grupės parlamentarų, kurių dauguma – LLRA frakcijos narai, parengtam Gyvybės prenatalinėje fazėje įstatymo projektui.

Pagal projektą, nėštumą gydytojas galėtų nutraukti tik tuo atveju, jei nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai, arba yra pagrįstų įtarimų, kad moteris pastojo dėl išžaginimo. Nutraukti nėštumą esant minėtoms sąlygoms būtų leidžiama, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių.

Lietuvoje šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės nutraukti nėštumą be papildomų sąlygų.

Europos Sąjungoje (ES) abortai draudžiami Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jis leidžiamas. Šis terminas svyruoja nuo 10 iki 18 savaičių.

Abortą pateisintų 84 proc. lietuvių, rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” 2010 metais atlikta apklausa. Abortų nepateisina 9,2 proc. respondentų, 6,5 proc. apklausos metu neatsakė į šį klausimą.

Statistika rodo, kad kasmet abortų Lietuvoje mažėja. 2004 metais jų buvo atlikta 10 tūkst. 644, 2007-aisiais – 9596, 2008-aisiais – 9031,o 2011 metais – 6205.

http://kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/sam-atstove-teise-i-nestumo-nutraukima-yra-moters-reprodukcine-teise-430290#.UwLP0Hm60pH

Įdėjo A. L.

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

Information

This entry was posted on February 18, 2014 by in Žiniasklaida apie teisę į abortą.
%d bloggers like this: